- prakeiktis
- 2 prakeĩktis sm. (2) bjaurumas charakterio, užsispyrimas: Tokio prakeĩkčio aš dar nemačiau Nm. Ji ir galėtų padėt savo motinai, tik kad jos tas prakeĩktis Pjv. Tai vaiko prakeĩktis: ne, ir baigta! Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.